Naujuoju „Noriu groti” studijos mėnesio herojumi tapo Ainius. Jaunasis gitaristas Vilniaus Prano Mašioto pradinėje mokykloje eina į 3-ią klasę. O užklasinės veiklos šis aktyvus berniukas turi per akis. Ainius pasakoja, jog ne tik mėgsta skambinti gitara, bet dar ir groja fleita, žaidžia krepšinį ir netgi lanko šokius. Tačiau pastarieji jį mažiausiai traukia.
Ieškodama lavinančių užsiėmimų sūnui, mokytis skambinti gitara Ainiui pasiūlė mama. Taip jis susidomėjo ir prisijungė prie nuotaikingos „Noriu groti” komandos.
Ainiui grojimas gitara nė iš tolo neprimena sėdėjimo mokyklos suole. „Tai laisvalaikis”, – sako jaunasis gitaristas. Kartais jis groja ir draugams, džiaugiasi jų palaikymu ir susižavėjimu. „Yra ne vienas susidomėjęs gitara klasiokas. Išgirdę mane jie sako, kad irgi norėtų pradėti groti”, – pasakoja berniukas.
Ainiui labiausiai patinka groti vienam. Galbūt dėl to, kad berniukas svajoja apie gitaristo karjerą ir didžiąją sceną. Priešingai nei kiti „Mėnesio gitaristo” rubrikos herojai, kurie kuklinasi išgirdę klausimą, ar norėtų groti prieš didelę publiką, Ainius nedvejodmas išpyškina: „Žinoma, kodėl gi ne!”
Jaunuolis tik praėjusį rudenį pirmą kartą į rankas paėmė gitarą ir atėjo pas mokytoją Saulių Vilpišauską. Pirmąsias pamokas jiedu pradėjo visai nuo nulio. Tačiau jau per kelis mėnesius aktyvaus ir stropaus darbo, Ainius pradėjo jausti rezultatus. Tada jį apėmė didelis entuziazmas groti toliau.
„Patinka groti „Karibų piratus”, „Kankaną” ir kitas dainas, kurias moku”, – pasakoja jaunuolis. Sunkiausia, pasak vietoje nenustygstančio berniuko, pamokoje rimtai sėdėti, o lengviausia – atvirkščiai – grojant būti linksmam. O juk tokios savybės, kaip gera nuotaika ir nusiteikimas yra vienos svarbiausių, norint pakerėti publiką.
Tačiau Ainius pripažįsta, jog muzikanto duona ne visada lengvai uždirbama. „Sunku išmokti gerai groti, bet įmanoma. Tam reikia geros atminties, klausos ir noro mokintis groti”, – žinodamas gero muzikanto savybes, kalba jaunasis gitaristas.
Norint išmokti groti taip, kad ranka pati lakstytų po grifą, laiko skirti tenka ir namie. Ainius pasakoja namuose besimokantis savarankiškai, niekeno nepadedamas. Tačiau įgūdžiams lavinti pasitarnauja ir muzikos pamokos mokykloje, bei grojimas fleita. „Taip aš geriau pažįstu natas” – pastebi berniukas.
O prie smagios atmosferos pamokose prisideda gitaros mokytojas Saulius. Jiedu su Ainiu iš karto rado bendrą kalbą. „Mokytojas geras, netgi labai! – džiaugiasi mokinys ir juokdamasis priduria, – Pamokose mes ir grojam, ir pasišnekam. Bet daugiau grojam!”
Uoliai besimokant jaunajam gitaristui atsitinka pačių įvairiausių netikėtumų. „Oj visko būna. Atsimenu vieną kartą kai mokinausi studijoje – bandau groti žiūrėdamas į gitarą, ir niekaip nepavyksta. O kai pabandau groti nežiūrėdamas, iš karto viskas pavyksta!” – stebisi Ainius. – Nes klausa gera”, – į pokalbį įsiterpia mokytojas Saulius.
Paklaustas, ko palinkėtų kitiems, norintiems linksmai ir prasmingai praleisti laiką su gitara rankose, Ainius besišypsodamas sako, jog sėkmės, ir vietoje žodžių mieliau parodo, kaip tai skamba.
