Artėjant Kalėdoms „Noriu groti“ pristato ypatingą mėnesio gitaristę Jurgitą. Ši herojė išsiskiria grodama ne dažnai girdimą, tačiau šiltą, artimą žiemos šventėms muziką, – giesmes.
Jurgita kas rytą keliasi į darbą, dirba vadybininke. Laisvu laiku ji lanko chorą, kuriame gieda Dievo šlovinimo giesmes, tas pačias, kurias mokosi groti ir gitara.
Gitaros studijos slenkstį šio mėnesio herojė mina jau metus. Ji pasakoja, kad pasiryžti buvo nesunku, tačiau kur kas sunkiau – pradėti groti. Mergina turėjo namuose gitarą ir vieną dieną, paėmusi ją į rankas, pajuto, kad nori groti.
Pirmuosius gitaros įgūdžius Jurgita pradėjo jausti prieš pusmetį. Kaip ir kiti studijos mokiniai, ji pripažįsta, kad norint apčiuopti rezultatus, namie reikia skirti laiko, to paties, kurio daugumai paroje per mažai.
Šiuo metu mūsų herojei groti ir giedoti vienu metu dar sudėtinga. Tad namie į pagalbą ji pasitelkia vyrą, kad pagiedotų, kol ji akompanuoja.
Todėl ir choro kolegoms Jurgita dar per daug nesigyrė, kad mokosi. Tačiau vieną dieną ji žada pasiekti savo tikslą ir nustebinti visus sujungdama abu įgūdžius.
Pasak Jurgitos, giesmių grojimo technika nuo kitų stilių nesiskiria, tik ji su mokytoju Sauliumi pasirinko grojimą pirštais. „Man taip priimtiniau ir gražiau skamba, tik tyliau grojasi, reikia mikrofono“, – pastebi mėnesio gitaristė.
Paklausta apie mokytoją Saulių, Jurgita šypsosi: „Puikus mokytojas, kantrybės daug turi, aš iš pradžių galvojau, kaip jis išvis manęs dar neišvarė. (Juokiasi). Aš labai patenkinta, nes tikriausiai jau seniai būčiau per tą savo krūvį nebegrojusi, bet kai ateini ir turi valandą poilsio, tas užsiėmimas, pabuvimas, pagrojimas iš tikrųjų traukia.“
Nors giesmės nėra populiarus ar dažnai girdimas muzikinis stilius, Jurgita pasakoja, jog savo rate turi labai daug bendraminčių. Tačiau be profesionaliai gitara grojančio choro vadovo, visi kiti kolegos yra savamoksliai.
Paklausta, ar kalėdiniu laikotarpiu giesmių poreikis išauga, Jurgita teigia, jo nejaučianti, tačiau savo pastangomis ir gerais norais stengiasi tai pakeisti.
Mėnesio gitaristė pasakoja pasirinkusi šią išskirtinę muziką, nes tai yra būdas pasakyti pasauliui apie gerą naujieną. „Jaunimas ateina į bažnyčią, kai ten atvaro tėvai arba močiutės, – kalba Jurgita. – Jeigu jie ten išgirsta priimtiną, jų kalba skambančią melodiją, tai iš tikrųjų uždega, pakviečia žmones…“
Pasakodama apie savo pašaukimą, mergina įsitikinusi: „Tikėti yra didelė Dievo dovana, didelis džiaugsmas. Žmogaus gyvenimas pasikeičia labai dideliu kampu, ir iš tikrųjų mano svajonė yra palinkėti, kad kiekvienas tą atrastų. „Muzika yra subtili priemonė, padedanti susikalbėti net ir skirtingiems žmonėms. Jurgita jaučia šią muzikos vertę: „Dėl to ir noriu groti ir giedoti būtent tai, kas patinka jaunimui, kas traukia, kas patinka ir man.“
