Mėnesio gitaristo rubrikoje pristatome antrąjį „Noriu groti” herojų – Tomą Misiukonį. Išlaikęs filmavimosi egzaminą bei atsakęs į šūsnį klausimų, herojus gali savimi didžiuotis: nuo šiol tauta Tomą žinos ne tik kaip patyrusį konsultantą, bet ir kaip entuziastingą gitaristą.
Tomas yra vienos pirmaujančių konsultacijų bendrovių „OVC Consulting“ partneris ir konsultantas. Jis specializuojasi ugdomojo vadovavimo, pardavimo valdymo, ir derybų srityse. Įmonių vadovus Tomas moko ugdomojo vadovavimo įgūdžių, vadybininkus – sumaniai pardavinėti, vesti derybas, aptarnauti klientus. Tačiau „Noriu groti” studijoje jis priverstas pakeisti rolę: paėmęs gitarą į rankas pats tampa mokiniu.
Tomo grojimo pradžios istorija slypi vaikystėje, kai pagal muziką staipydavosi prieš veidrodį su įsivaizduojama gitara. Vėliau, kai užsidirbo pinigų ir nusipirko tikrą gitarą, groti veidrodžiui tapo neįdomu. Šį pokytį netruko įvertinti draugai ir artimieji, taip pat ir kaimynai – tačiau apie viską iš eilės.
„Tomai, kodėl elektrinė gitara, o ne akustinė?”, – klausiame pašnekovo. „Tiesiog labai gražus daiktas, malonu laikyti. Ir skambesys (tai ištaręs skambteli styga – red.) labai gražus, aš neįsivaizduoju savęs grojančio kažkokiu kitu instrumentu”, – apie meilę iš pirmo žvilgsnio pasakoja Tomas.
Mūsų herojus iš kitų studijos mokinių išsiskiria originaliu grojimo stiliumi. Jis labiausiai žavisi 50-ųjų – 60-ųjų metų „surf” roku, iš kurio, pasak Tomo, ir kilo visa instrumentinė gitaros muzika. Šiuo klausimu Tomo nebandykite perkalbėti.
Gitaros pamokas Tomas lanko jau metus. Iki tol Tomas turėjo akustinę gitarą, su kuria mokėsi pats. Dabar, padedamas mokytojo Sauliaus Vilpišausko, jau moka 6-7 kūrinius kaip tik iš „surf” roko laikotarpio.
Ar gitaros pamokos ir nauji įsipareigojimai pakeitė Tomo laisvalaikį? „Ne, – purto galvą, – iki šiol ir taip didžiąją dalį laisvalaikio skirdavau muzikai. Tiesiog dabar ne tik klausausi, bet ir muzikuoju pats”. Vadinasi, rūpinatės ir kaimynų laisvalaikiu? „O taip! – Tomas pritariamai linkteli galva. – Turiu gitara grojantį kaimyną, gyvenantį aukštu žemiau. Mes kartais susėdam pagrot. Žinoma, grojam ir sau, ir kaimynams. Vienai kaimynei tikrai patinka – ji nuolat užsakinėja dainas”.
Pasak Tomo, norint groti solo, reikia būti labai kruopščiam, negalima „nueiti kažkur į šoną”. Pavyzdžiui, apie jo grojamus mėgiamos grupės „The Shadows” kūrinius sakoma – sugrosi ne taip vieną natą ir visas kūrinys sugrius. Todėl disciplina, tikslumas, kruopštumas, kai kurių frazių išgavimas, yra tai, kas įtraukia Tomą į grojimą solo. Jis pripažįsta: „Groti akordais taip pat įdomus ir žavus būdas, bet juose dar gali išeiti iš rėmų. O kai groji solo, pakanka suklysti vieną natą – ir baigta”. Tomas tvirtina, kad šis iššūkis jį ir žavi.
Kiek laiko užtruko įgyti pagrindinių grojimo įgūdžių? Tomas žvilgteli į mokytoją Saulių. „Nežinau, klauskit mokytojo, – šypsosi jis, tuomet priduria, – po poros mėnesių jau supratau, kad pirštus galiu „pastatyti”. Kol supratau, kad mažasis pirštas taip pat reikalingas, praėjo gal kokie 3-4 mėnesiai”.
Kas sunkiausia? „Mokytis groti dainą, kurios negali pakęsti”, – išpyškina nemirktelėjęs. „Ačiū Sauliui, kad to patirti dar neteko”, – juokauja jis. Repertuarą Tomas susidaro pats, gitaros mokytojas tik patvirtina, ką galima groti, o ko ne. „Atsimenu, daviau keletą kūrinių, Saulius surūšiavo pagal lengvumą. Iš pradžių pradėjome krapštyti lengvesnius kūrinius, lėtesnio tempo, vėliau sudėtingesnius. Svarbu, kad patiktų. Jeigu kūrinys patinka, kad ir kiek jis sudėtingas, visada randi ūpo mokintis”, – pasakoja Tomas.
Vienas iš daugybės stilių, kurių klausosi mūsų herojus, yra praeito amžiaus instrumentinė gitarinė muzika, gimusi Kalifornijoje. Tai jau minėtas „surferių” (banglentininkų) rokas. „Tame yra kažkas žavingo: nėra vokalisto, tik gitara. O skambesys nerealiai įtraukia”, – dalinasi Tomas. Šiuo metu jo klausomą repertuarą sudaro „The Shadows”, „The Ventures” ir kitų to laikmečio grupių kūriniai, vienas iš daugelio elektinės gitaros pradininkų gitaristas Hankas Marvinas bei daugelis sunkiojo roko gitaristų. „Nors žiūrint į šią gitarą nepasakysi, kad aš gročiau sunkųjį roką. Mane labiau žavi gitaros užgimimas, ištakos, negu tai, kas išsivystė vėliau”.
Kas svarbiausia mokymosi procese? „Humoras! Mėgstam paimprovizuoti. Mokytojas man leidžia pasijausti labai rimtu gitaristu. Ir man patinka, kad jis moka kartu pasijuokti iš manęs, mes puikiai leidžiam laiką”, – atvirauja Tomas.
Apie savo mokytoją Tomas turi ir daugiau ką papasakoti: „Saulius šiaip kuklus žmogus, aš jį skatinu būti griežtesnį. Man patinka, kad jis neaiškina visokių nesąmonių. Jis leidžia man klysti, nebaudžia, moka pasijuokti iš manęs ir iš savęs. Man atrodo, svarbiausia mokyme yra geras santykis, ir mes su Saulium jį turim. Tik tuomet seka žinios, technikos, išlavinimas”, – mano herojus.
Paklaustas, ar groja draugams, Tomas atsako teigiamai, bet priduria, kad tai yra labai sunku. „Nes jie įdėmiai klausosi! Kaskart pasižadu nesuklysti, o tuomet, žinoma, padarau klaidų. Todėl kol kas stengiuosi nepiktnaudžiauti koncertais draugams”, – sako Tomas. Jo fanų klube kol kas tik du nariai: žmona ir katinas.
Be muzikavimo Tomas užsiima ir muzikine žurnalistika: važinėja po koncertus visoje Europje viename interneto portale rašo koncertų apžvalgas. Be to, parašinėja ir į asmeninį tinklaraštį.
Paklaustas, ko palinkėtų norintiems pradėti groti bet nesiryžtantiems, Tomas susikaupia: „Pirmiausia susiraskite 2-3 savo mėgstamiausius kūrinius, kuriems skambant jūs stovit prieš veidrodį ir imituojat grojimą gitara, ir nuo jų pradėkit. Aišku, kūriniai neturi būti labai sudėtingi, svarbiausia, kad jie patiktų. Galiu pasakyti iš savo patirties, kad pradžioje tikrai būna sunku. Taip ir turi būti! Tik žiūrėk, kelis vakarus pasipraktikavęs kitą rytą net nesuprasi, kaip patys pirštai perbėgs grifą. Kažkur ten smegenyse kažkas atsiriša. Reikia peržengti tą barjerą. Kai bus sunku, nereikia pasiduoti, geriau padėti gitarą į šoną, truputį pailsėti, bet po to grįžti”, – pataria žmogus, patyręs gitaros mokymosi kančių ir džiaugsmų.
Kviečiame pasiklausyti Tomo elektrinės gitaros garsų.
