Sigita: muzika ir chemija – tai tarsi žemė ir dangus

Pavasarėjant ir po truputį gerėjant orui, vis šiltesnės melodijos pasigirsta ir „Noriu groti” studijoje. Šį kartą pristatome naują mėnesio heroję – Sigitą.

Mergina, studijuojanti rimtą specialybę – chemiją, dirba laboratorijoje ir teigia, kad tai visiškai nesusiję su natomis. „Muzika yra labai tiksliai atliekami dalykai, tai yra visiškai žemė ir dangus, ką aš čia darau.” – juokiasi Sigita.

Herojė pasakoja, kad anksčiau namuose nuolatos akordeonu grodavo brolis, tad visą laiką skambėdavo muzika, o išsikrausčius gyventi atskirai, jos namuose tapo tylu. „Mano buto draugė irgi šiek tiek grodavo, tačiau pačiai labai pritrūko muzikos. Radijo imtuvo neužteko, tad ryžto ėmiausi pati.” – prisimena Sigita.

Taigi mergina ėmė ir nusipirko gitarą. „Iš pradžių bandžiau mokytis savom jėgom, bet pamačiau, kad sekasi ne taip lengvai, kaip tikėjausi, – prisipažįsta gitaristė, – Todėl vasarą atėjau į studiją.”

Sigita šiuo metu rašo daktarinę disertaciją ir džiaugiasi jog gitara jai padeda pailsėti nuo mokslų. „Tai man yra visiškas minčių atitolimas, kad į savo darbą galėčiau pažvelgti visiškai šviežiom akim, nauju požiūriu.” – pasakoja studentė.

Paklausta, kodėl pasirinko būtent gitarą, o ne pasekė brolio pavyzdžiu, Sigita juokiasi: „Nes man teko į mokyklą tampyti jam tą akoredoeną, tai nuo to laiko supratau, kad pati to daryti nenoriu! Labai sunkus. Jei 80 bosų tai dar nieko, bet kai prisimenu 120 bosų, tai jau ne… Be abejo, pagalvojau ir apie kitus instrumentus, tokius, kaip smuikas ar fleita, bet gitara man pasirodė paprastesnė.”

Sigita pasakoja, kad pirmuosius grojimo rezultatus pajuto, kai jau pradėjo skaudėti pirštus. Kaip sakoma, per kančias į žvaigždes. „Geriau per pamokas sunkiau, negu namuose atėjus. – pripažįsta studentė, – Taip kiekvieną kartą sekasi jau lengviau.” Žingsnis po žingsnio, su laiku Sigita pasakoja pastebėjusi, kad jau pavyksta išgroti melodiją, girdimą per radiją, ar kompaktinėje plokštelėje. “Tai, aišku, nebūna visiškai tas pats, bet bendrą melodiją jau pavyksta išgroti tvarkingai.” – džiaugiasi mergina.

Tačiau tokie pasiekimai atsirado ne iš karto. „Jei nesimokei natų, tai labai sudėtinga žiūrėti į lapą, kur kažkokie ženklai parašyti, nes ne tik reikia suvokti, kas parašyta, bet dar ir rasti kurioje vietoje ant grifo tai paslėpta. Todėl kai kurie dalykai sekasi lengviau, kai kurie sunkiau.” – apie muzikos mokslų ypatumus kalba gitaristė.

Norint išmokti groti nemažai laiko reikia pamokoms ir namie. Sigita pasakoja kasdien tam skirianti apie valandą. „Būna grįžti, pavalgai, tada sėdi prie kompiuterio, peržiūri elektroninius paštus, užsidedi kokį nors ramų foną ir groji. Kiekvieną dieną tikrai stengiuosi prisėsti, nes po kiek laiko pasimiršta. – pasakoja herojė, – Vieną dieną nesėkmingai susižeidžiau ranką ir negalėjau dvi savaites groti. Tada ir pamačiau, kaip greitai viskas pasimiršta.”

Tačiau dabar savo darbo pasiekimus herojė džiaugiasi jau galinti pademonstruoti ir draugams. Per šias Kalėdas Sigita jiems surengė savo mini rečitalį. „Visi plojo, sakė ir toliau taip! – neslėpė sulaukusi artimųjų palaikymo gitaristė, –  Kolkas nesistengiu pagroti kažko tokio ypatingo, bet manau, kad vėliau, kai jau turėsiu didesnį savo repertuarą, kūrinių, galėsiu pagroti ir daugiau.”

Ausiai malonių rezultatų Sigitai padeda pasiekti ir gitaros mokytoja Aldona. „Palaiko, sako, nesijaudink, viskas išeis, bandom dar kartą, dar kartą ir dar kartą! – juokiasi herojė, – Ji nenuleidžia rankų. Tai geriausios savybės.”

Namuose Sigita pasakoja besiklausanti įvairios muzikos. „Dažnai klausau radijo. Ten groja ir šiuolaikinės, ir senesnės dainos. Persižiūriu, jei užkabina ausį, siunčiu mokytojai. Ji pasako, ar kūrinys tinkamas sugroti. Taip ir išeina”, – kaip susikuria repertuarą, kalba gitaristė.

Herojė nesiima vardinti daug įvairių mėgiamų atlikėjų pavardžių ar grupių. „Į tuos muzikantus žiūriu ne į juos pačius, o į muziką, kuri suimponuoja. – teigia Sigita, –  Kartais man ta muzika pasirodo visai nieko,  o pasiklausau kitą dieną, tai visai kitaip. Pavardžių galėčiau privardinti, bet kelių tikslių nepasakysiu.” Mergina pasakoja konkrečiais stiliais savęs neribojanti ir besiklausanti visko – nuo sunkesnio metalo iki klasikos. Su pastaruoju stiliumi Sigitai ypač pagelbėja brolis iš akordeono festivalių parnešdamas namo įvairių įrašų.

Gal sutapimas, o gal tiesiog panašus optimistiškas požiūris į naujus įgūdžius, bet Sigita, paklausta, ko palinkėtų kitiems, norintiems pradėti groti gitara, atsakė labai panašiai, kaip ir vienas iš ankstesnių „Noriu groti” herojų, Paulius. Gitaristė neabejodama ištarė: “Jeigu nori, tai pradėk. Svarbiausia yra pradėti. Visa kita pavyks savaime!”

Written by